Naujienos

Vilniaus regiono bibliotekų vadovų vizitas į Vokietiją balandžio 8–11 d.

2025-04-12

Balandžio 8–11 d. 15 Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų vadovų ir specialistų (bibliotekų konsorciumo narių atstovai) dalyvauja Erasmus+ darbo stebėjimo vizite Drezdeno miesto bibliotekoje (Vokietija).

Vizito tikslas – išsamiai susipažinti su Drezdeno miesto bibliotekų sistema ir jos veikla, ypač pažangiais bibliotekų skaitmeninimo, tvarumo ir ekologiniais sprendimais.

Vizito metu grupė turės galimybę dalyvauti seminaruose, susitikimuose ir užsiėmimuose su Drezdeno bibliotekų ekspertais, taip pat apžiūrėti įvairias bibliotekų paslaugų inovacijas, kurios jau įgyvendintos Vokietijoje.

Publikuojame Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorės Emilijos Banionytės darbo stebėjimo vizito dienoraštį.

1 diena.

Šiandien visą dieną praleidome Drezdeno miesto centrinėje bibliotekoje, kur susitikome su Drezdeno savivaldybės bibliotekų direktore Marit Kunis-Michel (ji vadovauja Drezdeno miesto centrinei bibliotekai, 19 jos filialų ir vienai mobiliai bibliotekai) ir su Drezdeno miesto centrinės bibliotekos vadove Lena Leubner.

Drezdeno miesto centrinė biblioteka įsikūrusi pačiame miesto centre, 1967-1969 m. statytame pastate. 2008 m. priimtas sprendimas pastatą rekonstruoti, gautas 70 mln. eurų biudžetas ir 2012 metais pastatas uždarytas rekonstrukcijai. Buvo nuspręsta išsaugoti kai kuriuos saugotinus architektūrinius elementus, tai apsunkino rekonstrukciją ir jos biudžetas išaugo iki 100 mln. eurų. 2017 m. gegužės 2 d. rekonstruotas pastatas buvo atidarytas lankytojams. Jame yra teatras, Drezdeno filharmonija, biblioteka ir mokslo erdvė, kuri priklauso universitetui. Biblioteka šiame pastate užima du aukštus (5000 kv. m. plotą). Knygų ir kitų medijų (muzikos įrašų, filmų) turi apie 300 000. Apie 95 proc. viso fondo yra atvirose erdvėse, tik apie 5 proc. visų dokumentų laikomi saugyklose, kurios neprieinamos vartotojams. Įdomu, kad dalykinės literatūros biblioteka nekomplektuoja, nes tą daro universiteto biblioteka. Grožinė literatūra sudėliota pagal žanrus. Yra daug literatūros užsienio kalbomis, nes mieste nemažai imigrantų. Atskirai lentynose sustatytos knygos lengvai suprantama kalba, taip pat knygos didesniu šriftu vyresniems ir prasčiau matantiems žmonėms. Vienu metu skaitytojas gali pasiskolinti 50 knygų ar kitų objektų, jaunimas – 30 objektų.

Per metus bibliotekoje apsilanko 1,5 mln. fizinių lankytojų, suorganizuojama apie 6200 įvairiausių renginių, kuriais bibliotekininkai labai didžiuojasi. Kadangi biblioteka yra po vienu stogu su teatru ir filharmonija, jie labai glaudžiai bendradarbiauja, kartu organizuoja renginius. Bibliotekoje su visais filialais dirba 197 darbuotojai. Centrinėje bibliotekoje – 37. Labai daug dėmesio skiriama savanoriams. Turi 5 ilgalaikius savanorius ir apie 200 trumpalaikių, kurie padeda organizuoti renginius, prižiūri mažas bibliotekėles, veda edukacijas ir t.t. Savanorius koordinuoja kultūros renginių ir mobilios bibliotekos grupė.

Įdomu tai, kad visi, išskyrus vaikus iki 12 metų, moka už skaitytojo bilietą. Yra įvairių nuolaidų. Paprastas bilietas kainuoja 20 eurų per metus, šeimos bilietas – 30 eurų. Jeigu įsipareigojama būti skaitytoju bent dvejus metus, mokestis už pažymėjimą nuskaičiuojamas automatiškai, taikoma lengvata ir bilietas tokiam skaitytojui kainuoja 15 eurų per metus. Pensininkams atskirų nuolaidų nėra, tačiau turint socialiai remtino asmens dokumentą, bilietas yra nemokamas.

Visi vaikams skirti renginiai yra nemokami, bet už kitus tenka susimokėti. Pavyzdžiui, bilietas į Kultūros naktį bibliotekoje kainuoja 5 eurus. Savivaldybė bibliotekai nustato planą, kiek ji turi užsidirbti iš renginių, ir biblioteka tą planą vykdo.

Apžiūrėjome daiktų biblioteką. Pradėjo ją biblioteka kaupti nuo 2 gitarų, o dabar turi daugybę visokių daiktų, kuriuos skolina į namus. Tai muzikos instrumentai, elektriniai gręžtuvai, robotai langams valyti ir t.t. Vienu metu galima pasiskolinti 2 daiktus.

Biblioteka turi didelę filmų kolekciją, juos išduoda į namus, o kiekvieną penktadienį organizuojami filmų seansai bibliotekoje. Bet šių paslaugų populiarumas mažėja, nes žmonės dabar prenumeruoja įvairius TV kanalus ir nesiskolina medijų iš bibliotekos.

Tarpibliotekinio abonemento paslauga yra mokama. Jeigu skaitytojas nori, kad jam atvežtų knygą iš kito tos pačios bibliotekos filialo, mokestis yra 1,2 euro.

Paklausus apie bibliotekininko profesijos prestižą, atsakė, jog tai nėra labai populiari profesija. Dar daug kas mano, kad bibliotekininko darbas yra nuobodus, jis tik išduoda knygas. Iš kitos pusės, norint studijuoti bibliotekininkystę Vokietijoje, reikia mokytis aukštais aukštais balais, nes patekti į universitetą yra didelė konkurencija. Bibliotekininkų atlyginimų sistema sudėtinga, priklauso nuo kategorijų, kurių yra keliolika.

Biblioteka daug dėmesio skiria žaliojo kurso laikymuisi. Ant stogo turi saulės baterijas, o vaikų bibliotekos terasoje auginamos bitės, kurias prižiūri bitininkas. Jos suteikia vaikams daug džiaugsmo. Be to, vedamos specialios edukacijos apie bites. Bibliotekoje yra augalų sėklų biblioteka ir labai populiari paslauga – geriamojo vandens stotelė, kur galima iš krano pasipildyti gertuves vandeniu.

Bet svarbiausias dalykas – biblioteka yra pilna žmonių, ypač daug jaunimo. Šiuo metu studentai ruošiasi egzaminams ir ateina į miesto biblioteką dirbti. Tylos zona yra tik vienoje didelėje skaitykloje, visur kitur galima kalbėtis, juokauti, ką skaitytojai aktyviai ir daro.

2 diena.

Antroji vizito diena buvo padalinta į dvi dalis - toliau vykdėme darbo stebėjimo vizitą Drezdeno centrinėje bibliotekoje, taip pat pusė dienos susipažinome su SLUB (Die Sächsische Landesbibliothek – Staats- und Universitätsbibliothek) bibliotekos veiklomis.

SLUB yra anksčiau buvusių dviejų bibliotekų – Saksonijos valstybinės bibliotekos ir Universiteto bibliotekos junginys. Šios dvi bibliotekos buvo sujungtos 1996 metais, siekiant taupyti lėšas. 1999 metais naujai sujungtai biubliotekai buvo pradėtas statyti naujas pastatas, kuris baigtas 2002 metais. Žiūrinti iš lauko atrodo, kad tai du identiški pastatai, bet iš tiesų tarp jų yra dar keli aukštai po žeme. Ir ne visuose juose yra knygų saugyklos, yra ir didžioji tylioji 300 darbo vietų skaitykla (iš viso bibliotekoje yra 1300 darbo vietų), individualūs ir grupiniai darbo kambariai, darbuotojų kabinetai, kitos skaitymo erdvės. Labai įdomi architektūra – padaryta daug šviesos šulinių, kad kuo daugiau dienos šviesos patektų net į tas patalpas, kurios yra po žeme.

Bibliotekoje saugoma apie 7 mln. dokumentų, iš kurių tik apie 30 proc. yra atviruose fonduose, likusieji 70 proc. yra saugyklose. Be to, biblioteka turi prieigą prie daugiau kaip 600 000 skaitmeninių dokumentų. Biblioteka turi 5 filialus kai kuriuose nuo centrinės bibliotekos nutolusiuose fakultetuose, vienas net kitame mieste ir didelę kūrybos laboratoriją („Makers space“). Iš viso dirba 392 darbuotojai. Taupydama lėšas nuo balandžio mėn. biblioteka sutrumpino darbo valandas ir dabar dirba nuo 8 iki 23 val. pirmadieniais-šeštadieniais (anksčiau dirbo iki 24 val.) ir nuo 10 iki 18 val. sekmadieniais. Dėl lėšų taupymo tarpbibliotekinio (TBA) paslauga vėl tapo mokama.

Bibliotekoje skaityti gali ne tik universiteto studentai ir dėstytojai, bet visi gyventojai. Skaitytojo bilietas, skirtingai negu Drezdeno miesto centrinėje bibliotekoje, nemokamas.

Biblioteka užima apie 40 000 kv.m. plotą, iš jų 30 000 po žeme. Kadangi plotai dideli, veikia efektyvi šveicarų firmos knygų transportavimo sistema, kuri pristato knygas į reikiamą vietą ir nepasiklysta. Mus stebino, kad atviruose fonduose yra nemažai tuščių lentynų. Pasirodo, biblioteka iškrausto mažai naudojamus dokumentus, tokius kaip CD, DVD ir po truputį ruošiasi rekonstrukcijai. Nors krizė, bet jie turi pažadą, kad gaus lėšų taip reikalingai rekonstrukcijai.

Biblioteka didžiuojasi skaitmeninimo centru, kuriame dirba 10-11 darbuotojų ir turi įvairiausios skaitmeninimo įrangos, kuri visiškai apkrauta, prie kiekvieno aparato pluša skaitmenintojai, kurie skatmenina turtingus bibliotekos fondus ir padaro juos viešai prieinamus. Jeigu skaitytojas nori skaityti kokį nors rankraštį, kuris yra suskaitmenintas, turi įrodyti kodėl jam reikalingas originalas – pirmenybė teikiama suskaitmeninto objekto skaitymui. Dažnai tokio dokumento kokybė yra net geresnė, nes specialios skaitmeninimo technikos pagalba skaitmenintojai gali perskaityti ir užbrauktus ar uždažytus tekstus, parodyti vandens ženklus.

Specialiai mūsų grupei buvo iš saugyklos iškelta vienintelė pasaulyje likusi knyga, kurioje pirmą kartą 1009 metais paminėtas Lietuvos vardas. Ši knyga 2009 metais buvo paskolinta ir eksponuojama Lietuvoje, kai minėjome Lietuvos vardo 1000-metį. Tam įvykiui knyga buvo perrišta, nes originaliai ji buvo įrišta su keliomis kitomis knygomis. Retų knygų kuratorius dr. Thomas Hafner mums išsamiai papasakojo knygos išleidimo istoriją, parodė 1704 metais spausdintą Lietuvos žemėlapį, kuriame atskirai pažymėta Žemaitija bei supažindino su Knygos muziejuje šiuo metu eksponuojama labai įdomia paroda.

3 diena.

Trečią darbinę dieną pradėjome anksčiau, nei paprastai, nes buvo suplanuotas darbo stebėjimo vizitas į vieną iš Drezdeno centrinės bibliotekos filialų – Pieschen biblioteką ir į mobilią biblioteką, kurios įsikūrusios tolokai nuo miesto centro. Pieschen biblioteka yra antras pagal dydį Drezdeno centrinės bibliotekos filialas, kuriame yra ir mobili biblioteka. Drezdeno mobili biblioteka – seniausia tokio tipo paslauga Vokietijoje, ji pradėta teikti dar 1929 metais. Per tą laiką transporto priemonės ir darbo stilius keitėsi. Buvo laikas, kai biblioteka turėjo net tris mobilias bibliotekas. Ir visos jos buvo didelės transporto priemonės, iš pradžių panašios į didelius autobusus, o vėliau į krovininius konteinerius, vilkikus. Tiesa, visos trys niekada kartu nevažinėdavo, nes tai buvo apie XX amžiaus 7-8 dešimtmetį, kai nuolat trūkdavo degalų, jie būdavo limituojami. Darbuotojai pasakojo įvarias istorijas kaip tų degalų prasimanydavo. Ilgainiui daugėjo bibliotekos filialų ir tiek daug mobilių bibliotekų nebereikėjo. Dabartinė vienintelė mobili biblioteka yra būtent tokia transporto priemonė (vilkikas), ji kiek mažesnė už Vilniaus miesto centrinės bibliotekos turimą mobilią biblioteką. Mat Drezdenui svarbu, kad mobili biblioteka nesvertų daugiau kaip 15 tonų, nes tokiu atveju negalėtų kirsti miestą skiriančios Elbės, nes ne visi tiltai gali atlaikyti didesnį kaip 15 tonų svorį. Mobili biblioteka turi nuolatinį 11 stotelių per savaitę maršrutą ir juo suka ratus pagal iš anksto sudarytą grafiką.

Praktika parodė, kad skaitytojų rytais būna mažai, todėl mobili biblioteka darbą pradeda 13 val., o 19 val. jau grįžta į garažą. Per mėnesį aptarnauja apie 800-1000 skaitytojų. Mobilios bibliotekos komandą sudaro 6 žmonės, bet tik 3 nuolat dirba su šia transporto priemone (2 vairuotojai ir bibliotekininkė), o kiti trys kuruoja socialinį darbą, kuris yra gerai išvystytas. Kas 6 savaites lanko 25 miesto senelių namus ir aptarnauja jų gyventojus (savo skaitytojus), atsižvelgdami į kiekvieno poreikius. Ne visi jau gali patys skaityti, tai jiems knygos skaitomos (panašiai kaip Lietuvoje vyksta sensoriniai skaitymai vyresnio amžiaus žmonėms), žaidžiami specialūs seniems žmonės skirti stalo žaidimai. Pastarieji yra labai brangūs, jų pasirinkimas nėra didelis, bet biblioteka juos perka. Bibliotekininkia kiekvieną kartą atrenka knyugas ir sukrauna nemažas knygų dėžes, kurias vežasi į senelių namus.

Kita socialinė paslauga – knygnešystė. Biblioteka turi sąrašą gyventojų, kurie nebegali išeiti iš namų, bet nori skaityti, tai jiems neša knygas. Tokių skaitytojų yra 110, anksčiau juos aptarnaudavo bibliotekininkai su savanorių pagalba, bet pastaruoju metu juos aptarnauja tik bibliotekos apmokyti savanoriai, nes tokių yra labai daug, net 119.

Pieschen biblioteka įsikūrusi rajone, kuriame daug jaunų šeimų, todėl didelį dėmesį skiria vaikų aptarnavimui. Čia nuolat vyksta įvairios edukacijos, organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurias teko išbandyti ir mums, gavome užduotis įveiklinti įvairius bibliotekos robotus. Reikia pripažinti, kad teko gerokai pasukti galvą, kaip tai padaryti...

Biblioteka veikia nuo 1930 metų, o dabartiniame pastate įsikūrė nuo 2000 metų. Pastatas – buvusi gaisrinė, rekonstruota ir pritaikyta bibliotekos veiklai, nors erdvės joje mažoka. Nuo praėjusių metų rudens šis Drezdeno bibliotekos filialas, kaip ir dar keli, dirba atviros bibliotekos principu. Kas ta atvira biblioteka? Tai biblioteka, į kurią jos nedarbo metu, bet tik iki 22 val. gali užeiti visi vyresni negu 14 metų skaitytojai, turintys skaitytojo bilietą. Bibliotekoje jie gali daryti tą patį, kaip ir tuo metu, kai yra bibliotekininkai, tik negauna jų konsultacijų. Gali išsiduoti knygas savitarnos aparatu, gali jas grąžinti, gali žiūrėti filmus (biblioteka turi didelę jų kolekciją), gali žaisti žaidimus, naudotis internetu, skaityti knygas ar periodiką. Mes stebėjomės kaip jie pasitiki skaitytojais, kad įleidžia į visą biblioteką, kurioje tuo metu nėra jokio darbuotojo. Bet bibliotekininkai sakė, kad per daugiau kaip pusmetį, kai veikia ši paslauga, nieko blogo nenutiko, niekas nieko nesulaužė, nepavogė, specialiai nesugadino, neliko bibliotekoje nakvoti ir išėjo laiku, t. y., iki nurodytos 22 valandos. Gal vokiečiams keistai atrodė, kad mes taip stebimės ir vis klausinėjame apie galimas negeroves, bet išties pasitikėjimas žmonėmis Vokietijoje yra ženkliai didesnis, negu pas mus. O kai žmogumi pasitiki, jis ir elgiasi kitaip.

4 diena.

Šiandien 4-oji – paskutinė darbo stebėjimo vizito diena. Ji skirta susipažinti su medijų ir informacinio raštingumo edukacijomis, vizito apibendrinimu ir susipažinimu su Drezdeno istorija Drezdeno miesto muziejuje.

Medijų ir informacinio raštingumo programas mums pristatė Jana Schneider. Biblioteka daug dirba su jaunimu ir vaikais. Visus mus nustebino tai, kad biblioteka veda elementaraus kompiuterinio raštingumo mokymus vaikams. Moko, kaip rašyti ir formatuoti tekstą, kaip pavadinti failus ir kur juos išsisaugoti, kaip pervadinti, esant reikalui. Nustebome, argi reikia šių dalykų mokyti vaikus? Juk tai elementaru, vaikai visa tai moka. Pasirodo, kad ne, mat mokykloje jų nemoko, nes tam nėra skirta laiko, tėvai irgi neturi laiko, belieka bibliotekininkai, kurie išsiaiškino, kad vaikai iš esmės gerai įvaldę mobiblius telefonus, bet ne raštvedybą, kuri telefone ir kompiuteryje skiriasi. Ypač daug užsiėmimų bibliotekose vyksta mokinių atostogų metu. Pateikta statistika stebina – vien per atostogas biblioteka per 2024 metus suorganizavo 62 užsiėmimus, kuriuose dalyvavo 1800 mokinių.

Biblioteka yra įsigijusi nemažai robotukų, su kurių pagalba organizuoja praktinius programavimo užsiėmimus, skolina robotus darželiams ir mokykloms, kad mokytojai ar auklėtojai galėtų su vaikais tęsti bibliotekoje pradėtą darbą ir tobulėti. Mus sužavėjo Janos Schneider entuziazmas ir išradingumas. Ši jauna bibliotekininkė pati labai domisi naujovėmis, kurios atsiranda beveik kasdien. Išmokusi kokią naują programėlę ar kompiuterinį žaidimą, ji nori su juo supažindinti ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius, mokytojus bei kolegas. Janos nuomone, labai svarbu ne tik perteikti klausytojams teorines žinias, bet jas derinti su praktika, nes niekas nenori klausytis tik apie kibernetinį saugumą ar melagienas. Šią informaciją reikia mokėti pateikti per praktinius užsiėmimus. Žinoma, bibliotekininkams labai trūksta šios srities žinių, todėl jie į pagalbą pasitelkia šioje srityje dirbančias organizacijas, o tokių Vokietijoje yra nemažai (Media Kultur Centrum Dresden, Cross Media Tour, CodeWeek, COSMO Wissenchaft Forum ir kt). Ypač daug informacijos Jana pasisemia iš tokių interneto svetainių kaip kolegų austrų sukurtoji Lehrer innen Web (https://lehrerweb.wien/).

Norėdama parodyti, kad programavimas yra visai paprastas, tereikia pagauti jo logiką, visai mūsų grupei davė praktinio darbo – naudojantis nemokama ir laisvai internete prieinama programėle https://www.flickgame.org/ suprogramuoti labai paprastą istoriją. Paprastai tokias ar sudėtingesnes užduotis ji duoda paaugliams, kurie turi suprogramuoti istoriją pagal kokią nors perskaitytą knygą ar apsakymą. Reikia prisipažinti, kad tai nebuvo tokia jau paprasta užduotis daugeliui bibliotekų vadovų, kurie iki tol nebuvo žaidę kompiuterinių žaidimų ir susipažinę su jų logika.

Su didžiuliu pasididžiavimu bibliotekos kultūrinių renginių grupės vadovė pristatė skaitymo skatinimo programą Lesestark, kurios tikslas – artimai bendradarbiaujant darželiams, pradinėms mokykloms ir Drezdeno savivaldybės bibliotekoms perteikti skaitymo meilę ir džiaugsmą vaikams. Programa įgyvendinama pasitelkiant savanorius, kurie skaito vaikams zoologijos sode, muziejuose ir kitose bibliotekos partnerių erdvėse. Dažnai skaitymai vaikams susiejami su kitais renginiais tose įstaigose, kur vyksta skaitymai. Pavyzdžiui, vaikams skaitomos knygos apie šokius, o po to jie eina į muziejų ir apžiūri šokėjų skulptūras, bando atgaminti jų pozas, į biblioteką pasikviečiami muzikantai, kurie vaikus supažindina su vienu ar kitu muzikos instrumentu, skaitomos knygos kuriose tie instrumentai aprašomi arba kas nors vyksta grojant tais instrumentais. Ypač tai svarbu supažindinant vaikus su retesniais muzikos instrumentais. Kadangi šias veiklas vykdo savanoriai, biblioteka stengiasi jiems atsidėkoti ir dukart per metus (vasarą ir per Kalėdas) organizuoja padėkos vakarėlius.

Biblioteka organizuoja savanorių, kurie dirba mokyklų bibliotekose veiklas – aprūpina juos knygomis, o savanoriai po kelias valandas per savaitę aptarnauja vaikus mokyklose – išduoda knygas, jas pristato, skaito. Dažnai tokiais savanoriais būna mokinių tėveliai.

Apibendrinant darbo stebėjimo vizitą visi dalyviai buvo patenkinti profesionaliai paruošta programa, ypač buvo atkreiptas dėmesys į darnų visos bibliotekos kolektyvo darbą. Dažnai darbuotojai moka atlikti ne vieną, o kelias funkcijas ir gali sėkmingai pakeisti vieną ar kitą darbuotoją. Pavyzdžiui, visi bibliotekos darbuotojai įskaitant ir administraciją (išskyrus 2 žmones), iki 10 proc. savo darbo laiko dirba aptarnaudami skaitytojus tam, kad galėtų pajusti skaitytojų poreikius. Vizito apibendrinime dalyvavo ir generalinė direktorė Marit Kunis.

Po pietų lankėmės Drezdeno miesto muziejuje, su kuriuo itin bendradarbiauja biblioteka. Muziejui priklauso iš viso 10 muziejų, o taip pat meno galerija. Muziejus turi savo nedidelę biblioteką, joje renka knygas apie Drezdeną ir jame gyvenusius žymius žmones. Į namus knygų neišduoda, bet jas galima skaityti vietoje. Mums besilankant muziejuje buvo gana triukšminga, nes vyko kelios mokiniams skirtos interaktyvios ekskursijos, kurios maloniai stebino kiek dėmesio skiriama vaikų ugdymui ir kaip ekskursijų vadovai moka vaikus įtraukti į pažintines veiklas.

Tai buvo pirmas mano darbo stebėjimo vizitas, kuris suteikė galimybę ne tik susipažinti kaip dirba Drezdeno miesto bibliotekos, bet ir geriau pažinti savo kolegas iš kitų bibliotekų, aptarti patirtus įspūdžius ir jau planuoti ateities veiklas savo bibliotekose.

Vilniaus regiono viešųjų bibliotekų vadovų ir specialistų (bibliotekų konsorciumo narių atstovai) darbo stebėjimo vizitas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Vilniaus regiono bibliotekų vadovų vizitas į Vokietiją balandžio 8–11 d.

Nuotraukų galerija

Komentarai